Man patiko girdėta mintis, jog mūsų simptomai yra tik skambutis į duris. Pvz.: panikos ataka, stiprus nerimas ar dar kas kita. Terapija yra būdas atverti tas duris, išgirdus skambutį, ir pažiūrėti, kas už jų yra.
Psichodinaminės psichoterapijos ištakos siekia XX amžių – Vieną, Freudo laikus. Tačiau nuo to laiko ši teorija yra gerokai pasikeitusi, yra labiau išplėtota. Pagrindinės psichodinaminės psichoterapijos prielaidos teigia, jog mūsų psichika yra dinamiška, egzistuoja pasąmonė, kuri turi nemažą įtaką mūsų funkcionavimui. Svarbūs yra mūsų vidiniai modeliai, veikiantys mūsų santykius bei pasirinkimus gyvenime, terapijoje siekiama pastebėti pasikartojančias tendencijas gyvenime, gynybos mechanizmus (kaip žmogus ginasi nuo nemalonių išgyvenimų), suprasti simptomų prasmę: iš kur jie kyla, kokios yra jų priežastys, kokie vidiniai konfliktai gali būti susiję su esamomis problemomis. Dažnai psichoterapeutas įsivaizduojamas kaip šaltas, mažai kalbantis ir dalyvaujantis. Tačiau tai tik mitas. Šiuolaikinėje psichoterapijoje santykis tarp paciento ir terapeuto tampa esminiu dalyku siekiant pokyčių.
Ar ši terapijos rūšis yra efektyvi? Tyrimai rodo, kad tikrai taip. Be to, tyrimai net liudija, kad asmenybės pokyčiai vyksta ir šiai terapijai pasibaigus. Nuoroda tolesniam skaitymui
Atlikti tyrimai nurodo, kuo psichodinaminė psichoterapija reikšmingai skiriasi nuo kitų psichoterapijos rūšių (remiuosi Shedler J. „The efficacy of psychodynamic psychotherapy“, 2009):
- Fokusuojamasi į jausmų raišką. Psichodinaminės terapijos metu skatinama įvairių jausmų raiška – psichoterapeutas padeda pacientui suprasti ir išreikšti savo jausmus, nors jie ir gali būti prieštaringi, gąsdinantys, gali būti, jog pačiam žmogui sunku juos pamatyti ar pripažinti. Labai svarbu, jog psichodinaminė psichoterapija atskiria intelektinę ir emocinę įžvalgą (būtent emocinė įžvalga veda prie pokyčių). Tai paaiškina, kodėl intelektualūs, apsiskaitę žmonės gali suprasti savo elgesio priežastis, tačiau tai nepadeda įveikti sunkumų.
- Tyrinėjamos žmogaus pastangos išvengti nemalonių jausmų ar minčių. Žmonės tikrai daro gana daug (sąmoningai ar nesąmoningai), kad išvengtų suvokimo dalykų, kurie jiems yra nemalonūs. Psichodinaminė psichoterapija nagrinėja tokį pasipriešinimą ar gynybas. Tai gali būti visai subtilūs dalykai – sesijų praleidimas ar vėlavimas į sesijas, temos staigus pakeitimas, kalbėjimas labiau apie išorinius dalykus, vengimas pamatyti savo indėlį tam tikrose situacijose.
- Pasikartojančios temos. Psichodinaminėje psichoterapijoje siekiama pastebėti pasikartojančias temas ar motyvus paciento mintyse, jausmuose, savęs suvokime, santykiuose ar gyvenimiškose situacijose. Žmogus gali būti įsisąmoninęs pasikartojančias situacijas (pvz.: vyras, kuris nuolat renkasi santykiams emociškai neprieinamas moteris arba moteris, kuri nuolat sabotuoja savo sėkmę, kuri visai čia pat). Gali būti, jog žmogus ir nėra įsisąmoninęs šių pasikartojimų, kol psichoterapeutas to nepadeda padaryti.
- Kalbama apie praeities patyrimą. Psichodinaminėje terapijoje tyrinėjama praeitis – pirmieji santykiai, prisirišimas, jausmai. Tačiau praeitis svarbi ne tiek, kiek praeitis pati savaime, o kiek ji turi įtakos dabarčiai. Svarbu, kiek ta praeitis yra gyva mūsų dabartyje – pasikartojančiose situacijose, problemose santykiuose ir pan. Kaip ta praeities patirtis sukuria sunkumus dabartyje? Terapijos tikslas yra padėti pacientui suvokti praeities patyrimą, kokią įtaką jis turi dabarčiai ir leisti jam laisviau gyventi dabartyje.
- Fokusuojamasi į tarpasmeninius santykius.
- Fokusuojamasi į santykį terapijoje. Terapeuto ir paciento ryšys yra labai svarbus. Jame kylantys jausmai terapeuto atžvilgiu dažniausiai leidžia tyrinėti pasikartojančias temas paciento gyvenime. Tai, su kokiais sunkumais tarpasmeniniuose santykiuose, susiduria žmogus gyvenime, dažniausiai atsineša ir į terapinį santykį. Galima pateikti keletą supaprastintų pavyzdžių – žmogus, kuris yra linkęs nepasikėti kitais, greičiausiai nepasitikės ir psichoterapeutu; žmogus, kuris stengiasi išvengti atstūmimo, greičiausiai stengsis išvengti to ir terapijoje ir tt. Kai šie pasikartojantys jausmai kyla ir terapijoje, turime galimybę juos tyrinėti, geriau suprasti ir vėliau kurti prasmingesnius, labiau tenkinančius santykius su kitais.
- Tyrinėjamos fantazijos ir norai. Skirtingai nei kitų krypčių specialistai psichodinaminiai psichoterapeutai skatina kalbėti laisvai – viską, kas ateina į galvą. Sesijos nėra kažkaip griežtai struktūruojamos, planuojamos ar terapeuto aktyviai nukreipiamos. Pacientai yra skatinami atvirai išsakyti savo norus, baimes, fantazijas. Tai suteikia daug svarbios medžiagos tolesniam darbui – medžiagos tiek apie žmogaus savęs vaizdą, jo santykius ir tt.
Pirmasis „susitikimas“ dažniausiai įvyksta dar prieš susitinkant gyvai – telefonu ar elektroniniu paštu. Tai jau yra pirmasis kontaktas ir jo metu jau gali kilti įvairių jausmų. Visgi ko galima tikėtis pirmųjų susitikimų metu?
Terapijos pradžia yra procesas. Atėjus į pirmą susitikimą dažniausiai išgirsite klausimą, dėl ko kreipėtės pagalbos. Tikrai suprantama, kad gali būti nelengva atsiverti nepažįstamam žmogui, todėl svarbu stebėti save, kiek norite pasakyti, kaip jaučiatės sesijos metu. Tikrai nebūtina savęs priversti pasakyti kuo daugiau. Pirmieji susitikimai yra skirti suprasti jūsų problemai, ar psichoterapeutas jums gali padėti, kelti pirmąsias hipotezes apie tai, iš kur kyla jūsų problemos. Tai yra toks pradinis darbo etapas, kuriame tarsi apsižvalgoma, apsitariama, ar panašiai matome/suprantame problemas, ar panašiai matome terapijos tikslus. Iš tiesų pradžioje labai svarbu aptarti ne tik apie problemą, su kuria atėjote, bet ir apie lūkesčius, kokių turite terapijai.
Labai svarbu stebėti save, kaip jaučiatės konsultacijų metu – ar jaučiatės išgirstas? Suprastas? Ar jaučiate, jog šis žmogus jums tinka ir galėsite juo pasitikėti? Jeigu ne, galbūt verta apie tai pasikalbėti su psichoterapeutu. Tikrai labai svarbu atrasti sau tinkamą žmogų ir tai nebūtinai bus tas, pas kurį pirmą nueisite. Nemažai atliktų tyrimų rodo, kad terapijos sėkmė yra stipriai susijusi su geru ryšiu su terapeutu.
Pirmųjų susitikimų metu svarbu paklausti visų rūpimų klausimų – kokia susitikimų kaina? Kokios pagalbos galite tikėtis? Koks yra psichoterapeuto išsilavinimas? Su kokiomis problemomis jis dažniausiai dirba? Kokios patirties turi?
Iš tiesų kartais terapijoje kyla klausimas – ar būtina lankytis kas savaitę? O galbūt galima susitikti kas antrą? Arba tuomet, kai man reikia?
Visuomet pradėdami terapiją išsikeliame tikslus, kurių kartu sieksime ir aptarsime sąlygas, kuriomis dirbsime. Viena iš bendro darbo sąlygų yra terapijos pastovumas – susitikimai kas savaitę tuo pačiu sutartu laiku.
Vienas svarbių dalykų terapijos procese yra saugumas ir ryšys tarp terapeuto ir paciento. Jei žmogus, atėjęs pagalbos, terapijoje jausis saugus, atsiveria galimybės pokyčiams. Susitikimai kas savaitę kuria saugumo jausmą – terapijos rėmai, kuriuose dirbame, yra aiškūs – susitinkame kas savaitę tuo pačiu metu.
Kitas svarbus dalykas – susitikimai kas savaitę padeda išlaikyti darbo tęstinumą, dirbti su labiau vidiniais nei išoriniais dalykais. Didesni tarpai tarp sesijų reiškia daugiau išorinių įvykių, kas gali nukreipti žvilgsnį nuo vidinių dalykų.
Kartais noras retinti sesijas terapijos metu gali rodyti pasipriešinimą – galbūt nebesinori eiti gilyn, galbūt nesinori kažko skaudaus pamatyti, kas gali būti labai svarbu.
Terapijos darbas vyksta ne tik sesijų metu, dažniausiai yra galvojama ir tarp sesijų (galvoja ne tik pacientai, bet ir terapeutai). Susitikimai kas savaitę leidžia nepamesti šio proceso abiems jos dalyviams. Ilgesni tarpai tarp sesijų gali būti susiję su svarbios informacijos pamiršimu.
Terapinis ryšys yra vienas labai svarbių veiksnių, susijęs su terapijos sėkme. Ir jį palaikyti padeda pakankamai dažni ir reguliarūs susitikimai. Iš tiesų atsiverti kitam ir tapti pažeidžiamu yra pakankamai sudėtinga užduotis, retesnės sesijos gali skatinti užsidarymą, sunkiau prieiti prie gilesnių vidinių dalykų.
Taigi, reguliarūs ir pastovūs terapiniai susitikimai tampa svarbiu sėkmingos terapijos pagrindu. Ir ypač jeigu kyla klausimų retinti sesijas vykstant terapijai – galbūt svarbu savęs paklausti, kas svarbaus vyksta su manimi? Galbūt norisi kažko išvengti? Kažko nesužinoti? O galbūt artėjama prie skaudžių temų. Pradėjus apie tai kalbėti neretai terapijoje iškyla labai svarbių temų ir savęs pažinime galima pajudėti dar giliau.
Turbūt dažnam žmogui ieškant pagalbos kyla klausimas, kaip išsirinkti tinkamą specialistą. Dažnai tariamasi su pažįstamais, klausiama rekomendacijų.
Taigi, renkantis psichoterapeutą siūlyčiau atkreipti dėmesį į keletą dalykų:
- Pasidomėti, koks yra psichoterapeuto išsilavinimas. Kokius mokslus, podiplomines studijas jis yra baigęs, kokioms profesinėms organizacijoms priklauso, kurių etikos kodekso laikosi savo darbe. Tikrai drąsiai galima to klausti jau pirmųjų susitikimų metu. Juk šiam žmogui ateinate patikėti asmeniškiausių savo problemų.
- Su kokiomis problemomis daugiausia dirba jūsų pasirinktas psichoterapeutas, kokiose srityse turi daugiausiai patirties, kur specializuojasi. Tai gali padėti labiau apsispręsti, kur kreiptis su savo sunkumais.
- Dar vienas svarbus klausimas – kokiai psichoterapijos krypčiai atstovauja jūsų pasirinktas specialistas. Tyrimai rodo, jog visos psichoterapijos rūšys yra veiksmingos, tačiau jos skiriasi (savo metodais, požiūriu į problemas), taigi svarbu išsirinkti sau tinkamą. Jeigu norisi aktyvaus terapeuto, namų darbų, užduočių, dirbti su savo mintimis, jas keisti, spręsti konkrečią problemą – galbūt visai verta būtų pasidomėti kognityvine elgesio terapija. Jeigu norisi giliau suprasti savo problemas, patyrinėti, kas slypi už jūsų simptomų, iš kur ateina sunkumai galima galvoti apie psichodinaminę psichoterapiją. Yra ir kitų krypčių – geštalto, egzistencinė, jungistinė. Taigi, prieš kreipiantis pagalbos tikrai naudinga būtų patyrinėti, kokia paradigma remiasi jūsų specialistas ir išsirinkti sau artimiausią.
- Po visų išvardintų formalių dalykų, kuriuos įvardijau kaip svarbius renkantis psichoterapeutą, visgi vienas svarbiausiųjų yra neformalus – ar jaučiate, kad susitikus su specialistu galite juo pasitikėti? Jaučiatės saugus? Angliškai naudojamas žodis „match“ – atitikimas – yra labai svarbus faktorius terapijos sėkmei. Taigi, tikrai svarbu yra savęs nuoširdžiai paklausti, ar tai yra tas žmogus, kuriam norėčiau ir galėčiau patikėti savo asmeniškiausius dalykus? Ir jei vieną kartą nusivylėte, tai tikrai nereiškia, kad nerasite tinkamo ryšio su kitu specialistu. Kita vertus, jei einate pas daug specialistų ir visi jie atrodo netinkami, galbūt būtų verta iškelti klausimą apie savo lūkesčius – ar tikrai jie yra realūs?
