Man patiko girdėta mintis, jog mūsų simptomai yra tik skambutis į duris. Pvz.: panikos ataka, stiprus nerimas ar dar kas kita. Terapija yra būdas atverti tas duris, išgirdus skambutį, ir pažiūrėti, kas už jų yra.
Psichodinaminės psichoterapijos ištakos siekia XX amžių – Vieną, Freudo laikus. Tačiau nuo to laiko ši teorija yra gerokai pasikeitusi, yra labiau išplėtota. Pagrindinės psichodinaminės psichoterapijos prielaidos teigia, jog mūsų psichika yra dinamiška, egzistuoja pasąmonė, kuri turi nemažą įtaką mūsų funkcionavimui. Svarbūs yra mūsų vidiniai modeliai, veikiantys mūsų santykius bei pasirinkimus gyvenime, terapijoje siekiama pastebėti pasikartojančias tendencijas gyvenime, gynybos mechanizmus (kaip žmogus ginasi nuo nemalonių išgyvenimų), suprasti simptomų prasmę: iš kur jie kyla, kokios yra jų priežastys, kokie vidiniai konfliktai gali būti susiję su esamomis problemomis. Dažnai psichoterapeutas įsivaizduojamas kaip šaltas, mažai kalbantis ir dalyvaujantis. Tačiau tai tik mitas. Šiuolaikinėje psichoterapijoje santykis tarp paciento ir terapeuto tampa esminiu dalyku siekiant pokyčių.
Ar ši terapijos rūšis yra efektyvi? Tyrimai rodo, kad tikrai taip. Be to, tyrimai net liudija, kad asmenybės pokyčiai vyksta ir šiai terapijai pasibaigus. Nuoroda tolesniam skaitymui
Atlikti tyrimai nurodo, kuo psichodinaminė psichoterapija reikšmingai skiriasi nuo kitų psichoterapijos rūšių (remiuosi Shedler J. „The efficacy of psychodynamic psychotherapy“, 2009):
Pirmasis „susitikimas“ dažniausiai įvyksta dar prieš susitinkant gyvai – telefonu ar elektroniniu paštu. Tai jau yra pirmasis kontaktas ir jo metu jau gali kilti įvairių jausmų. Visgi ko galima tikėtis pirmųjų susitikimų metu?
Terapijos pradžia yra procesas. Atėjus į pirmą susitikimą dažniausiai išgirsite klausimą, dėl ko kreipėtės pagalbos. Tikrai suprantama, kad gali būti nelengva atsiverti nepažįstamam žmogui, todėl svarbu stebėti save, kiek norite pasakyti, kaip jaučiatės sesijos metu. Tikrai nebūtina savęs priversti pasakyti kuo daugiau. Pirmieji susitikimai yra skirti suprasti jūsų problemai, ar psichoterapeutas jums gali padėti, kelti pirmąsias hipotezes apie tai, iš kur kyla jūsų problemos. Tai yra toks pradinis darbo etapas, kuriame tarsi apsižvalgoma, apsitariama, ar panašiai matome/suprantame problemas, ar panašiai matome terapijos tikslus. Iš tiesų pradžioje labai svarbu aptarti ne tik apie problemą, su kuria atėjote, bet ir apie lūkesčius, kokių turite terapijai.
Labai svarbu stebėti save, kaip jaučiatės konsultacijų metu – ar jaučiatės išgirstas? Suprastas? Ar jaučiate, jog šis žmogus jums tinka ir galėsite juo pasitikėti? Jeigu ne, galbūt verta apie tai pasikalbėti su psichoterapeutu. Tikrai labai svarbu atrasti sau tinkamą žmogų ir tai nebūtinai bus tas, pas kurį pirmą nueisite. Nemažai atliktų tyrimų rodo, kad terapijos sėkmė yra stipriai susijusi su geru ryšiu su terapeutu.
Pirmųjų susitikimų metu svarbu paklausti visų rūpimų klausimų – kokia susitikimų kaina? Kokios pagalbos galite tikėtis? Koks yra psichoterapeuto išsilavinimas? Su kokiomis problemomis jis dažniausiai dirba? Kokios patirties turi?
Iš tiesų kartais terapijoje kyla klausimas – ar būtina lankytis kas savaitę? O galbūt galima susitikti kas antrą? Arba tuomet, kai man reikia?
Visuomet pradėdami terapiją išsikeliame tikslus, kurių kartu sieksime ir aptarsime sąlygas, kuriomis dirbsime. Viena iš bendro darbo sąlygų yra terapijos pastovumas – susitikimai kas savaitę tuo pačiu sutartu laiku.
Vienas svarbių dalykų terapijos procese yra saugumas ir ryšys tarp terapeuto ir paciento. Jei žmogus, atėjęs pagalbos, terapijoje jausis saugus, atsiveria galimybės pokyčiams. Susitikimai kas savaitę kuria saugumo jausmą – terapijos rėmai, kuriuose dirbame, yra aiškūs – susitinkame kas savaitę tuo pačiu metu.
Kitas svarbus dalykas – susitikimai kas savaitę padeda išlaikyti darbo tęstinumą, dirbti su labiau vidiniais nei išoriniais dalykais. Didesni tarpai tarp sesijų reiškia daugiau išorinių įvykių, kas gali nukreipti žvilgsnį nuo vidinių dalykų.
Kartais noras retinti sesijas terapijos metu gali rodyti pasipriešinimą – galbūt nebesinori eiti gilyn, galbūt nesinori kažko skaudaus pamatyti, kas gali būti labai svarbu.
Terapijos darbas vyksta ne tik sesijų metu, dažniausiai yra galvojama ir tarp sesijų (galvoja ne tik pacientai, bet ir terapeutai). Susitikimai kas savaitę leidžia nepamesti šio proceso abiems jos dalyviams. Ilgesni tarpai tarp sesijų gali būti susiję su svarbios informacijos pamiršimu.
Terapinis ryšys yra vienas labai svarbių veiksnių, susijęs su terapijos sėkme. Ir jį palaikyti padeda pakankamai dažni ir reguliarūs susitikimai. Iš tiesų atsiverti kitam ir tapti pažeidžiamu yra pakankamai sudėtinga užduotis, retesnės sesijos gali skatinti užsidarymą, sunkiau prieiti prie gilesnių vidinių dalykų.
Taigi, reguliarūs ir pastovūs terapiniai susitikimai tampa svarbiu sėkmingos terapijos pagrindu. Ir ypač jeigu kyla klausimų retinti sesijas vykstant terapijai – galbūt svarbu savęs paklausti, kas svarbaus vyksta su manimi? Galbūt norisi kažko išvengti? Kažko nesužinoti? O galbūt artėjama prie skaudžių temų. Pradėjus apie tai kalbėti neretai terapijoje iškyla labai svarbių temų ir savęs pažinime galima pajudėti dar giliau.
Turbūt dažnam žmogui ieškant pagalbos kyla klausimas, kaip išsirinkti tinkamą specialistą. Dažnai tariamasi su pažįstamais, klausiama rekomendacijų.
Taigi, renkantis psichoterapeutą siūlyčiau atkreipti dėmesį į keletą dalykų: