Nerimas yra vienas bazinių jausmų, jį išgyvename visi. Įrodyta, kad nerimą išgyvena ir gyvūnai. Taigi, nerimo jausmai gali svyruoti nuo vidutinės nemalonios įtampos iki didžiulio siaubo ar panikos. Visiškai normalu, jei tokie jausmai tęsiasi ir ilgesnį laiką (pvz.: vykstant skyryboms). Vis dėlto, yra keletas rimtų požymių, kuomet derėtų susirūpinti – jeigu išgyvenamas nerimas pradeda trikdyti kasdienę veiklą (pvz.: sunku eiti į darbą, rūpintis vaikais, mokytis ir pan), jei jis darosi sunkiai kontroliuojamas, neatitinka realaus pavojaus (pvz.: bijoma išeiti iš namų, nes lauke gali nutikti kažkas blogo ir niekas mums nepadės), trunka ilgą laiką. Labai svarbus dalykas, kai pradedama vengti situacijų dėl išgyvenamo nerimo (pvz.: panikos atakas išgyvenantis žmogus gali atsisakyti vairuoti ar naujo darbo), vengimas tik dar labiau padidina nerimą ir apriboja žmogaus gyvenimą. Taip įsisukama nesibaigiančiame užburtame rate. Tai – rimtas signalas, liudijantis apie problemą, jo nereikėtų ignoruoti, nes laikui bėgant situacija gali blogėti (yra įrodyta, jog nerimo sutrikimai yra susiję su depresija, suicidinėmis mintis, psichoaktyvių medžiagų vartojimu, matyt, taip bandoma nusiraminti). Taigi, labai svarbu pagalbos kreiptis kuo anksčiau.

Žmogaus kūne 3F – automatinis organizmo atsakas į pavojų (bėgti – kovoti – sustingti), paruošiantis veikti. Išgyvenant pavojų, aktyvuojasi simpatinė nervų sistema, išskiriama daugiau adrenalino, žmogus pradeda dažniau kvėpuoti, kad kūnas būtų geriau aprūpintas deguonimi ir būtų pasiruošęs veikti, širdis pradeda plakti dažniau, prasideda prakaitavimas. Kūno reakcijos paruošia mus tinkamai tvarkytis su esama situacija.

Nerimą išgyvenantys žmonės gali jausti įvairius simptomus: sunku susikoncentruoti, lengvai nukreipiamas dėmesys, atsiranda atminties problemų. Gali būti baisu būti paliktam, atstumtam, baisu prarasti kūno/proto kontrolę, būti sužeistam, netgi mirti (visgi šios baimės retesnės). Yra žmonių, kurie gana dažnai išgyvena gana stiprų – katastrofinį – nerimą.

Nerimas yra jausmas, stipriai išgyvenamas somatiškai. Jam būdinga įtampa, prakaituojantys delnai, „drugelių jausmas“ skrandyje, noras šlapintis ar tuštintis, galva gali atrodyti it suspausta, gali būti sunku kvėpuoti. Nerimas gali sukelti ir jausmą, jog esame tarsi atsiskyrę nuo savo kūno, esame kitoje realybėje. Dažnai žmonės, išgyvenantys nerimą, jaučiasi nuolat sužadinti.

Santykiuose nerimastingi žmonės gali labai siekti „įsikabinti“ į kitą, norėti, jog jais pasirūpintų, nuramintų. Gali būti būdingas vidinis konfliktas dėl priklausomybės nuo kito – norisi ir priartėti prie kito, ir atstumti.

Nerimas nėra pavojingas, jis tiesiog siunčia mums žinutę, kad kažkas svarbaus vyksta su mumis. Būtų svarbu sustoti ir pabandyti ją suprasti. Kas šiuo metu vyksta su manimi? Kas svarbaus vyksta mano gyvenime?

(remiantis „Psychodynamic diagnostic manual“, Lingiardi V., McWilliams N., 2017)