Panikos ataka tai tarsi skambutis mums į duris. Terapija gali padėti atidaryti tas duris ir pažiūrėti, kas už jų.
Panikos atakas išgyvenantys žmonės jaučia labai stiprų nerimą, siaubo jausmą. Tai nerimo pikas. Jiems atrodo, kad jie gali mirti, išprotėti, jiems sustos širdis arba ištiks infarktas. Panikos atakos simptomai labai stiprūs, nemalonūs, tačiau sveikatai nepavojingi (visgi, visuomet svarbu atlikti ir sveikatos tyrimus, įsitikinti, kad nėra sveikatos problemų).
Sudėtinga yra tai, kad išgyvenantiems panikos atakas atsiranda „baimės baimė“ – tai yra nerimas, kuris padeda numatyti, jog gali vėl ištikti panikos ataka. Nerimo yra bijoma, žmogus gali pradėti vengti tam tikrų vietų, numatydamas, jog ten gali ištikti panikos ataka, o galbūt ten jį jau ir buvo ištikusi panikos ataka.
Dažnu atveju paniką išgyvenantys žmonės kviečiasi greitąją pagalbą arba kreipiasi į gydytojus pagalbos, nes mano, jog problemos yra su jų sveikata. Visgi, panikos atakos nėra somatinė problema. Panikos atakos pagrindas yra įsivaizduojama baimė, kad kažkas blogo mums nutiks (nors pavojus nėra realus) ir stiprus savo kūno pojūčių sekimas (pvz.: stipresnis širdies plakimas gali būti interpretuojamas kaip širdies problema ir prasidėjus jau minėtam nerimo ratui pasiekti nerimo piką, kaip baimė, jog širdis tuoj sustos). Panikos ataka yra tarsi užburtas ratas – atsiradus nerimui žmogus ima dažniau kvėpuoti, nors oro įkvepiama daugiau, tačiau deguonies pasisavinimas prastėja, ja prasčiau aprūpinamos ir smegenys, tuomet širdis ima plakti stipriau, delnai prakaituoja, žmogus tai priima tarsi ženklą, kad tikrai yra kažkas blogai ir tuojau įvyks katastrofa, somatiniai pojūčiai auga, nerimas irgi stiprėja, žmogus jaučiasi visiškai praradęs kontrolę. Panikos atakos kartojasi, gali stiprėti. Nepaisant to, jog panikos atakos metu, pavojus mūsų sveikatai nėra realus, išgyvenamas nerimas yra tikrai labai stiprus ir gali labai sutrikdyti žmogaus gyvenimą. Į terapiją neretai kreipiasi žmonės aplankę nemažai gydytojų ir ieškoję priežasčių, kas vyksta su jų sveikata. Neradę atsakymų apie ligas ir gavę gydytojų patarimą ieškoti pagalbos pas psichologą dažnai ateina klausdami – aš šie fiziniai simptomai gali būti susiję su mano psichologiniais išgyvenimais?
Panikos atakos dažniausiai kyla staiga, atrodo nenuspėjamos, nekontroliuojamos, jų metu sunku mąstyti, žmogus gali jaustis kaip atitrūkęs nuo savo kūno ar realybės. Dažniausiai panikos atakos trunka neilgai – apie 5-20 minučių (per 10 minučių pasiekiamas pikas, vėliau nerimas silpsta, ateina stiprus nuovargis). Tačiau gali trukti ir ilgesnį laiką. Norisi pažymėti, jog panikos ataka gali ištikti ir naktį – juk mūsų psichika nenustoja veikusi nakties metu. Panikos atakoms yra būdingi stiprūs somatiniai pojūčiai – stipriai plaka širdis, prakaituojama, raumenys būna įsitempę, ima drebulys, dažnėja kvėpavimas, atsiranda skausmas krūtinės plote, padažnėja tuštinimasis, šlapinimasis.
Panikos ataką galime matyti ir kaip simptomą - tai tarsi ledkalnio viršūnė, iškilusi ir matoma virš vandens. Labai stiprus, trikdantis, atrodytų pavojingas, nekontroliuojamas simptomas. Bet visgi, kas gali būti po vandeniu? Tai, ko nematome. Kas slepiasi po šiuo stipriu nerimu?
Vienas labai svarbių dalykų, apie ką kalbame ir terapijos pradžioje – panikos atakas galima sustabdyti. Svarbu, kiek žmogus gali save nuraminti ir „neužvesti“. Nuo to labai priklauso, ar panikos ataka apskritai bus. Žinoma, panikos atakų sustabdymas tai viena darbo dalis, kita dalis – pažiūrėti, kas gi yra po vandeniu, po tuo ledkalniu? Kokia šio simptomo prasmė? Kokią naudą jis mums atneša?
